karbuotas

×karbúotas, -a adj. (1) K; R su rantais, įpjovomis, rinčiuotas, dantytas, karpuotas: Aš moku iš septynių kviečio šiaudų nupinti karbuotą pynę P.Cvir. Kairiojoje jo (brauningo) karbuotos rankenos pusėje buvo atskilęs nedidelis gabaliukas sp. Dantys rachitininkų esti karbuoti lyg pjūklas sp. Jeigu ištisinio lapo pakraščio iškyšuliai yra buki, o iškarpos jų tarpuose smailios, tai lapas vadinamas karbuotu J.Dag. Miškinės dedešvos lapų skiltys nelygiai karbuotos rš.

karbúotai adv. K: Pamatiniai lapai apskritai inkstiški, karbuotai skiautėti P.Snar.